„Thirty Fingers Trio“

Thirty Fingers TrioFortepijoninis trio „Thirty Fingers“ suburtas 2014 metų žiemą trijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų: Martos Finkelštein (fortepijonas), Loros Marijos Kmieliauskaitės (smuikas) ir Arno Kmieliausko (violončelė). Ansamblio nariai mokosi prof. Juliaus Andrejevo klasėje. Visi trys ansamblio nariai yra pasižymėję muzikantai – konkursų laureatai bei įvairių festivalių Lietuvoje ir užsienyje dalyviai. Trio tapo XIV Lietuvos Kompozitorių kamerinės muzikos atlikimo konkurso II premijos laureatais, gavo specialų Eduardo Balsio Fondo prizą už „Kūrybinį proveržį“. Šią vasarą ansamblis atstovo Lietuvai prestižiniuose ISA kamerinės muzikos kursuose Austrijoje, kurių metu vykusiame konkurse „Just Composed“ gavo prizą už geriausią XXI amžiaus muzikos atlikimą ir interpretaciją. „Thirty Fingers Trio“ tobulinosi Peter Schumayer, Johannes Meissl, Othmar Müller, Jan Talich, Petr Prause , Miguel da Silva, Hatto Beyerle, Avedis Kouyoumdjian, Péter Nagy, Anita Mitterer, Marek Jerie, Barbara Lüneburg, Olivier Vivares, Florian Müller meistriškumo pamokose.

Nuotraukos autorė Lauryna Narkevičiūtė

Vytautė Pupšytė

Vytautė PupšytėVytautė Pupšytė (g. 1987 m.) net ir norėdama negalėtų išvengti sąlyčio su dainavimo menu: gimusi muzikų šeimoje, vaikystę ji leido Klaipėdos muzikinio teatro užkulisiuose. Ten užgimė svajonė tapti operos soliste, kuriai siekti buvo imtasi atitinkamų priemonių: 1994 m. Vytautė ėmė mokytis chorinio dirigavimo Eduardo Balsio menų gimnazijoje (Zitos Kariniauskienės kl.). Tačiau veržiantis klasikinio vokalo meistrystės link atsirado netikėta kliūtis – Ellos Fitzgerald įrašai, kurie atvėrė kitą, paralelinę vokalinės muzikos visatą. Pradinis susižavėjimas virto ištikima meile, ir 2006–2012 m. laikotarpis buvo dedikuotas studijoms LMTA džiazo katedroje (džiazo vokalo bakalauro, pedagogikos ir atlikimo meno magistro laipsniai įgyti Dmitrijaus Golovanovo klasėje).

Koncertinis atlikėjos gyvenimas ėmė darniai pintis su studijomis bemaž nuo pradžių: nuo 2007 metų Vytautės Pupšytės vardas šmėžuoja klubų bei festivalių programose. Vieni pirmųjų žingsnių scenoje – Andrejaus Polevikovo projektas „Ella Fitzgerald Tunes“, nubloškęs iki pat Danijos (džiazo festivalio Bornholme) bei „Tribute to Nina Simone“, inicijuotas pačios Vytautės ir įvairiose erdvėse skambėjęs ne vienerius metus.

Ella Fitzgerald ir Nina Simone buvo didžios asmenybės, skirtingų epochų primadonos, kurių įtakos negalėtų paneigti nė viena pasaulio džiazo vokalistė. Pirmoji inspiruoja puoselėti balsą, negailėti energijos, spinduliuoti emocijas ir siekti virtuoziškumo, antroji įdiegia supratimą, jog dainuoti privalu atsakingai, o kiekvienas kūrinys yra maža (o kartais ir didelė) drama, kurios išgyvenimas – kur kas svarbesnis nei glostantis melodijos grožis. Šios pamokos yra neabejotinai puikiai išmoktos Vytautės Pupšytės, kuriai pavyko šiuose projektuose užčiuopti abiejų divų esenciją.

Tačiau tradicinis džiazo repertuaras, nors ir mėgstamas, nors ir meistriškai perteikiamas, netapo pagrindiniu Vytautės ruporu. Kūryba – štai kas perėmė pašaukimo deglą. Pirmosios jos suburtos grupės „Jing’a’ling“ dainynas buvo visiškai originalus, negirdėtas, drąsus ir ne itin stropiai derintas prie džiazo estetikos. 2010 m. ansamblis tapo muzikos klubo „Tamsta“ rengiamo konkurso „Garažas“ nugalėtoju, netrukus po to koncertavo „Vilnius Mama Jazz“ ir „Kaunas Jazz“ festivaliuose, vyko gastrolių į Rusiją, Latviją bei Prancūziją.

Kelionių žemėlapis 2011-aisiais buvo papildytas dar viena svarbia išvyka į Daniją: drauge su trimitininku Mindaugu Vadokliu, Vytautė Pupšytė prisijungė prie danų grupės „Lada de Lux“, patirdama tarptautinio bendradarbiavimo skonį. Paskutiniaisiais studijų metais solistė išbandė dar vieną vokalinės muzikos formą – daugiabalsį ansamblį. Merginų grupė „Singaz“ buvo suformuota mokomaisiais tikslais, bet nužengė už akademijos sienų, sudalyvavo konkurse „Vilnius Jazz Young Power“. To pasekmės – Grand Prix, specialusis prizas už Vytautės Pupšytės originaliąją kompoziciją „Human Language“ ir sėkmingas reikšmingos nacionalinio džiazo platformos – Birštono džiazo festivalio – šturmas. 2014-ieji paženklinti dalyvavimo dar viename konkurse – „Riga Jazz Stage“, kuriame pelnyta antroji premija.

Šiuo metu Vytautė Pupšytė pagrįstai vadinama viena įdomiausių Lietuvos vokalisčių bei dainų kūrėjų. Vienu metu ji plėtoja keletą intriguojamai originalių projektų. „Soul Moustache“ – šeimyninis tandemas su Vyčiu Smolsku, jau išgarsėjęs nacionaliniu mastu, girdimas per LRT „Opus“ ir puošiantis televizijos laidas. Grupė „Nimai“, suburta su Laimonu Janču ir Pauliumi Adomėnu, pateikia egzotiškas melodijas sanskrito kalba, pagardintas indiškų dermių prieskoniais bei instrumentarijumi. „Leobard Grey“ – dar vienas eksperimentinės muzikos projektas, nutrūkęs dėl tragiškos vieno iš jo narių Tomo Dobrovolskio žūties, bet spėjęs efektingai nuskambėti 2014 m. Birštono džiazo festivalyje. Čia dera dėti kablelį, po kurio pakimba pagrįsti būsimų Vytautės žygdarbių – dainų ir jų rinkinių įrašų lūkesčiai.

Laima Slepkovaitė

Nuotraukos autorė Donata Valančiūtė

http://mic.lt/lt/baze/dziazas/kompozitoriai-atlikejai/pupsyte

Vytis Smolskas

Vytis SmolskasVytis Smolskas (g. 1983) yra pianistas, klavišininkas, pedagogas, muzikos kūrėjas, daugelio inovatyvių projektų dalyvis, priskiriamas džiazo žanrinei plotmei, tačiau puikiai girdimas toli už jos ribų.

Vartais į muzikos pasaulį jam tapo M. K. Čiurlionio menų mokykla, kurioje jis mokėsi pas J. Miglaševskają, J. Karosaitę, L. Drasutienę, D. Račį ir M. Lapėnaitę. Besimokydamas, Smolskas sėkmingai dalyvavo tarptautiniuose konkursuose Lietuvoje ir svetur: pelnyta III premija Londono tarptautiniame pianistų konkurse bei II-oji A. Rubinšteino konkurse Paryžiuje. 2002 m., jau gerokai įnikęs į improvizacijos galimybių tyrinėjimus, pianistas įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, prof. Petro Geniušo klasikinio fortepijono klasę. Tai buvo lemtingas, lūžinis ir gana įtemptas Vyčio Smolsko kūrybinio tapsmo laikotarpis (2002–2007), kurio metu jis gyveno dvigubą gyvenimą: dieną skambino J. S. Bacho fugas ir F. Chopino etiudus, vakare – repetuodavo su electro-punk grupe „Pieno lazeriai“, lankydavosi jam session ir kaupė kitokią sceninę patirtį.

Po LMTA klasikinio fortepijono bakalauro studijų, pianistas įtvirtino galutinį apsisprendimą dėl tolesnės savo karjeros tęsdamas mokslus tuo metu naujai įkurtoje tos pačios aukštosios mokyklos Džiazo katedroje, prof. Artūro Anusausko klasėje. Džiazo fortepijono bakalauro diplomą jis atsiėmė 2010-aisiais. Magistro laipsnį Vytis Smolskas įgijo Hagos karališkoje konservatorijoje 2010–2012 m. (specialybės dėstytojas – Jasper Soffers).

Vyčio Smolsko skambinime, greta puikių džiazo profesionalo savybių (kaip gera reakcija, organiška integracija į ansamblį, improvizacinė išmonė ir gražus polistilistinis žodynas), yra girdimas buvęs klasikos atlikėjas. Garso aristokratiškumas, dažnas ir nerūpestingas saugaus grojimo greičio viršijimas ir tam tikri Romantizmo užkrato liekamieji reiškiniai tapo savito pianisto braižo elementais, kurie nesukliudė jam įtikinti savo meistriškumu keleto (puristiškai nusiteikusių) džiazo konkursų žiuri: 2007 m. pelnyta III premija tarptautiniame konkurse „Jazz improvizacija“, 2011 m. jame laimėta II-oji premija, 2008 m. „Vilnius Jazz Young Power“ Rūtos Švipaitės kvartetas, kurio narys jis buvo, nuskynė Grand Prix, o Vyčiui Smolskui atskirai buvo įteiktas geriausio konkurso instrumentininko prizas, 2014 m. konkursinių trofėjų kolekciją vainikavo II-oji premija konkurse „Rostovas prie Dono“ Rusijoje.

Netikėta yra tai, jog išpuoselėta technika ir turtingu tušė pasižymintis pianistas yra vienas aktyviausių elektroninių klavišinių tyrinėtojų, traktuojantis šią instrumentų grupę kaip tokią pat išraiškingą ir palankią virtuozinei saviraiškai platformą, kaip ir koncertinis fortepijonas. Į šią spalvinę zoną jis įžengė, dirbdamas su išgarsėjusia nacionaliniu mastu grupe „Pieno Lazeriai“, vėliau įsitraukė į projektus „Jing’a’Ling“, „Soul Moustache“, „Makchu Pikchu“… Su pastaruoju kolektyvu 2015 m. Vytis Smolskas šventė pergalę M. A. M. A. „Metų proveržio“ nominacijoje.

Įvairių ansamblių sudėtyje Vytis Smolskas dalyvavo „Vilnius Jazz“, „Vilnius Mama Jazz“, Birštono ir Kauno džiazo festivaliuose, lankėsi Vokietijoje, Olandijoje, Jungtinėje Karalystėje, Islandijoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje ir Kazachstane. Sudalyvauta ir viename stambiausių pasaulio džiazo festivalių „North Sea Jazz“, kuriame su rinktiniu dviejų aukštųjų mokyklų bigbendu Vytis Smolskas atliko Niujorko saksofonininko Rudresh Mahanthappa kompozicijų programą, kurioje dalyvavo ir pats autorius.

Jautrus akompaniatorius, Vytis Smolskas labai dažnai palaiko kompaniją vokalistėms. Neišskiriamas, susaistytas kūrybinio pasišventimo ir santuokos saitais tandemas su Vytaute Pupšyte („Soul Moustache“), taip pat bendradarbiauta su tarptautinio lygmens įžymybe Juste Arlauskaite (Jazzu), Baiba Skurstene, Sofija Rubina (Estija), Nadia Basurto (Ispanija), Giedre Kilčiauskiene, Rūta Švipaite ir dešimtimis LMTA studenčių, kurioms jis talkino, dirbdamas koncertmeisteriu.

Be jokių abejonių, šis jaunas muzikas, jau darantis stiprų įspūdį stilingu ir ekspresyviu grojimu, dar tebėra mįslė ir intriga publikai. Kol kas jis yra surengęs tik vieną „pilno metro“ autorinę programą, kurios netradicinis formatas ir skoninga eklektika perša mintį, jog Vytis Smolskas yra nesuvaržytas prietarų ir nesusikūręs pats sau klišių, tebeleidžiantis sau laisvės prabangą menininkas. Tad tikėtis iš jo kol kas galima bet ko.

Laima Slepkovaitė

Nuotraukos autorė Donata Valančiūtė

http://mic.lt/lt/baze/dziazas/kompozitoriai-atlikejai/smolskas/

Duo Marzipan

Duo marzipanDuetas „Duo Marzipan“ susikūrė 2015 m. Jį sudaro vokalistė Greta Antanavičiūtė ir arfininkė Liucilė U. Vilimaitė. „Duo Marzipan“ debiutavo LRT laidoje „Visu garsu“.

„Muzikinio linkėjimo“ archyvo nuotrauka.

2015 m. „Muzikinis linkėjimas“. „Duo Marzipan“ – Greta Antanavičiūtė ir Liucilė U. Vilimaitė – atlieka James Vincent McMORROW dainą „Cavalier“